Abc sveikatos ataskaita aspirino širdis. Dėl komplikuoto gimdymo ▶


Dirbk, kad nepultum į neviltį — niekas taip neapsaugo nuo slegiančios nykumos kaip darbas. Būtent darbas ir geri žmonės gelbsti nuo visų gyvenime užklupusių rūpesčių.

„Gyvenu labai gerai, laukiu, kad bus dar geriau…“

Tuo įsitikinusi širvintiškė Virginija Didžiokaitė — buvusi ilgametė Širvintų ligoninės Palaikomojo skyriaus vyr. Širvintų ligoninėje daugiau nei 40 metų dirbau. Pažįstu ne vieną šimtą Širvintų krašto žmonių. Aš gerbiu širvintiškius, kiek galiu — padedu. Man irgi žmonės padeda, nes gyvenu viena ir jų pagalbos man bet kada prireikia.

Prie kvapnios arbatos puodelio ponia Virginija prisiminė mokslus Širvintų mokykloje, mokiusius mokytojus: Stefaniją Kvietkauskienę, Eleną Mašauskaitę, Eugeniją Ambrazaitytę — Ažubalienę, Stasę Šiaučiūnaitę ir kitus.

Po mokslų vidurinėje mokykloje studijuoti medicinos Virginija stojo dukart. Pirmąkart po sėkmingai išlaikytų egzaminų į Vilniaus medicinos mokyklą nepriėmė dėl regėjimo, o po metų į Utenos medicinos mokyklą įstojo be problemų, nors konkursas buvo didelis — trys į vieną vietą. Išėjome po stojamųjų į gatvę, ten grojo pučiamųjų orkestras.

Mums taip širdis suspaudė, taip liūdna pasidarė, kad net apsiverkėme. Draugė tapo mokytoja, o aš po metų vėl laimę bandžiau ir įstojau.

ką galima pradurti hipertenzija

Paklausta, kodėl rinkosi medicinos studijas, moteris ilgai nemąstė: — Nejučia medicina susidomėjau. Netoli tėvų namų gyveno mokytoja Pūkaitė.

Eglė Ereminienė

Ji dažnai sirguliuodavo, prašydavosi pagalbos. Aš, būdama mokinė, noriai parūpindavau aspirino arba citramono. Mokytoja vis pagirdavo už rūpestingumą ir pranašaudavo man medikės ateitį. Taip ir paliko. Jeigu vėl reikėtų rinktis profesiją, būtinai rinkčiausi mediciną. Jaunam žmogui patarčiau: jeigu jis turi pašaukimą, tegu studijuoja medicinos mokslus. Reikia labai mylėti kenčiantį žmogų. Be pašaukimo negalima eiti prie ligonio. Po studijų Utenoje ponia Virginija išvyko į Eišiškes.

Sako, labai patiko toks skambus miestelio pavadinimas, todėl ir išvažiavo tolėliau nuo gimtųjų namų.

Darbas svetimame krašte pasirodė ne toks ir saldus, labai traukė Širvintos, savi žmonės. Teko daug pavargti, kol pavyko gauti leidimą sugrįžti į gimtinę. Labai nuoširdus, gero būdo žmogus, gerbė ligonius ir medicinos darbuotojus, — šiltais prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Darbas buvo sunkus, bet labai įdomus. Mes abc sveikatos ataskaita aspirino širdis savo darbą galbūt dėl to, kad jauni, energingi buvome, nežiūrėjome į atlygį. Paširvinčio ligoninėje buvo Vidaus ligų skyrius: ligonių daug, seselių mažai. Nebūdavo net kada prisėsti, vis pirmyn ir pirmyn, kol skyriuje gulinčiais 45 ligoniais pasirūpindavome.

Per daugelį metų teko dirbti su daugybe šaunių, nuoširdžių bendradarbių. Po aštuonerių metų darbo budinčiąja medicinos sesele ponia Virginija buvo paskirta Vidaus ligų skyriaus vyr. Moteris pasakojo, jog vyr. Teko viską sužiūrėti, rūpintis vaistais, koordinuoti seselių darbą, derinti sąskaitas su buhalterija, ruošti ataskaitas.

Kai buvo pastatyta nauja ligoninė ir įkurtas naujas skyrius, ponia Virginija buvo paskirta Palaikomojo skyriaus vyr. Mane žmonės myli, lanko ir man niekada liūdna nebūna.

testai gydant hipertenziją

Dabar gyvenu labai gerai, laukiu, kad bus dar geriau… Paklausta apie medicinos darbuotojo džiaugsmus ir nusivylimus, moteris pasakojo, jog tarybiniais laikais po darbo ligoninėje  būdavo organizuojama visokių būrelių, užsiėmimų, būdavo ruošiami vaidinimai, vykdavo visokie konkursai, apžiūros.

Tam žmonės ruošdavosi nuoširdžiai, be apsimetinėjimo. Medikai daug keliaudavo. Su bendradarbiais aplankyti Tbilisis, Maskva, Leningradas, Ryga ir daugelis kitų tuometinės sąjungos miestų. Ligoninėje būdavo švenčiamos kalendorinės ir valstybinės šventės, ypač populiarios būdavo Kovo 8 — osios, Medikų dienos šventės. Pasak pašnekovės, ypač įdomu buvo dirbti, kai ligoninei vadovavo vyr. Tuomet važiuodavo į aplinkinių rajonų ligonines. Ukmergėje, Molėtuose buvo dalijamasi darbo patirtimi, aptariamos medicinos naujovės.

Buvo labai gerai, kai poliklinikos ir ligoninės medikai jautėsi esą vienas stiprus kolektyvas. Medicinos reforma įnešė sumaištį į darnų Širvintų medikų būrį. Ponia Virginija pasakojo apie sunkiausias darbo akimirkas, kai ligoninėje mirdavo ligoniai. Tuomet išgyvendavo gydytojai, seselės, ypač su netektimi sunkiai susitaikydavo jaunučiai medikai. Toks darbas slėgdavo, reikėdavo prie to įprasti, raminti save ir ligonio artimą, gniaužti širdgėlą, guosti. Pašnekovė džiaugėsi, jog šiais laikais medicina gerokai pažengusi į priekį, nebėra to, kas buvo daugiau nei prieš keturis dešimtmečius.

Anais laikais nebūdavo Reanimacijos skyriaus, nebūdavo tokios įrangos, tokių prietaisų, bet kvalifikuoti gydytojai dėdavo visas pastangas ir ligoniams pagelbėdavo, hipertenzijos gydymas be vaistų yra panašus prarastas jėgas.

vaistas nuo hipertenzijos po insulto

Anot daugelį metų ligonių slaugai paskyrusios pašnekovės, šiais laikais medicinos seselėms ypač sunku dirbti rajoninėse ligoninėse, gal šiek tiek lengviau didmiesčiuose, ten ir atlyginimas geresnis, ir darbo sąlygos ne tokios slegiančios. Prisiminimus apie darbą, prabėgusius metus nutraukė telefono skambutis.

Parama tėvams

Atsiliepusi ponia Virginija kantriai aiškino pažįstamai garbaus amžiaus pašnekovei, kaip kovoti su užklupusia sloga. Patarė abc sveikatos ataskaita aspirino širdis išbandyti liaudiškas priemones, gydytis svogūnu, medumi ir tik paskui imtis chemijos.

Žodžiu, žino daug naudingų dalykų ir savo žiniomis nuoširdžiai dalijasi su aplinkiniais. Jie man visada padeda, pagelbsti. Aplinkui gerų žmonių netrūksta. Kai pats su žmonėmis sutari gražiuoju, tai šalia esantys irgi bus geri ir paslaugūs. Netikėtai į svečius užsukusi Virginijos draugė Aldona hipertenzijos gydymo diagnozė gerų žodžių: — Džiaugiuosi, kad susipažinau su Virginija.

Tokių sąžiningų ir užjaučiančių žmonių reta. Ji kaip daktaras angelas, labai dvasingas, taurus ir kilnus žmogus. Jeigu ilgesnį laiką nesimatome, tuoj užsuka į svečius, teiraujasi apie sveikatą.

Ji yra puiki kulinarė, kepa skanius pyragus ir sausainius, moka paruošti kvapnią vaistažolių arbatą. Nė vieno žmogaus  gyvenimas nėra lengvas. Na ir kas?