Hipertenzija krūtinės angina. Žygimantas Kardelis


Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų į šaltinius pažymėtas nuo m.

Mikrovaskulinė krūtinės angina ir sisteminė hipertenzija Daugelis pacientų, sergančių sistemine hipertenzija, skundžiasi krūtinės skausmu, nors ir neserga verifikuota obstrukcine išemine širdies liga.

Krūtinės skausmą jiems sukelia vadinamoji vainikinė mikrovaskulinė disfunkcija.

hipertenzija krūtinės angina

Krūtinės anginos KA atsiradimo esant hipertenzijai mechanizmai sudėtingi: struktūriniai mikrovaskuliniai pakitimai kapiliarų tankio sumažėjimas ir kt. Pomenopauzės amžiaus moterų mikrovaskulinės KA atsiradimą skatina, be minėtų veiksnių, ir estrogenų trūkumas. Mikrovaskulinės KA gydymas taip pat turėtų būti kompleksinis: skiriama AKF inhibitorių ir beta adrenoblokatorių, aktyviai kontroliuojami individualūs širdies ir kraujagyslių ŠKL rizikos veiksniai.

Kompleksinis gydymas dažniausiai veiksmingai sumažina mikrovaskulinės KA simptomus ir miokardo išemijos įvykių dažnumą.

hipertenzija krūtinės angina

Pomenopauzės amžiaus moterims, sergančioms mikrovaskuline KA, po išsamaus hormininio profilio tyrimo gali būti skiriama pakeičiamoji estrogenų terapija. Apibendrinant galima pasakyti, kad mikrovaskulinę KA reikėtų įtarti, jei hipertenzija sergantis pacientas skundžiasi krūtinės skausmu, nesusijusiu su obstrukcine išemine širdies liga.

Pacientams, sergantiems sistemine hipertenzija, gana dažnai nustatomas tipiškas KA skausmo sindromas, teigiamas įtampos streso testas, tačiau angiografiškai nerandama vainikinių arterijų pakitimų.

hipertenzija krūtinės angina

Mikrovaskulinės KA simptomus esant hipertenzijai sukelia funkciniai ir struktūriniai mechanizmai, veikiantys vainikinę mikrocirkuliaciją. Iš struktūrinių pakitimų, sukeliančių mikrovaskulinę disfunkciją hipertenzija krūtinės angina sergantiems asmenims, dažniausi esti sumažėjęs kapiliarų tankis ir kairiojo skilvelio hipertrofija.

Kraujo krešėjimą veikiantys vaistai

Kiti labai svarbūs mikrovaskulinę KA skatinantys veiksniai: atsparumas insulinui, sutrikdantis endotelio funkciją, ir estrogenų nepakankamumas, atsirandantis moterims pomenopauzės periodu arba po histerektomijos. Tai, kad mikrovaskulinė KA dažniau nustatoma moterims nei vyrams, be to, akivaizdus jos ryšys su menopauze apie 70 proc.

Krūtinės anginos priepuolis dažniausiai ištinka ryte Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Yra žinoma, kad visą parą kiekvieno žmogaus organizme vyksta nuolatiniai kitimai. Kinta kraujospūdis, hormonai, energijos kiekis, širdies susitraukimų dažnis ir t.

Panašūs patofiziologiniai mechanizmai būdingi ir moterų arterinei hipertenzijai, kurios dažnumas dramatiškai išauga po menopauzės.

Estrogenų trūkumą, mikrovaskulinę KA ir hipotenzija ir hipertenzija jų prevencija sieja bendri patofiziologijos mechanizmai: endotelio disfunkcija, pakitęs autonominės nervų sistemos atsakas ir suaktyvėjusi renino-angiotenzino-aldosterono sistema RAAS. Pacientams, sergantiems arterine hipertenzija ir mikrovaskuline KA, dažnai nustatoma sulėtėjusi vainikinė tėkmė ir vingiuotos vainikinės hipertenzija krūtinės angina, o tai atspindi smulkiųjų kraujagyslių obstrukciją.

hipertenzija krūtinės angina

Patogenezės mechanizmai KA patogenezės mechanizmai asmenims, sergantiems pirmine arterine hipertenzija be obstrukcinės vainikinių arterijų ligos požymių, iki šiol nėra gerai žinomi. Šiems pacientams nustatoma funkcinių patofiziologinių sutrikimų, galinčių turėti reikšmingos patogenezinės svarbos: endotelio disfunkcija, padidėjęs simpatinis tonusas, mikrovaskulinis spazmas, estrogenų nepakankamumas, psichologiniai veiksniai, sustiprėję skausmo jutimai.

hipertenzija krūtinės angina

Kita vertus, sergantiesiems hipertenzija dažniau nei bendrajai populiacijai 30 vs 8 proc. Metabolinis sindromas dažnesnis pomenopauzės amžiaus moterims, atsparumas insulinui šiomis aplinkybėmis yra svarbus vaskulinę disfunkciją skatinantis veiksnys.

KA išsivystyti įtakos turi ir struktūriniai kraujotakos sistemos pakitimai: sumažėjęs kapiliarų tankis, medijos hipertrofija ir arba arteriolių fibrozė.

Kalcio kanalų blokatorių vaidmuo gydant arterinę hipertenziją ir stabiliąją krūtinės anginą Įvadas Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyks­ta 56,1 proc. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, nepaisant moderniausių diagnos­tikos ir gydymo priemonių, aterosklerozė ir jos suke­liamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mastą. Lietuvos gyventojų mir­tingumas nuo išeminės širdies ligos IŠLinsulto — vienas didžiausių Europoje, kardiovaskulinio serga­mumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2—3 kartus blo­gesni už Europos Sąjungos vidurkius 1.