Insulto profilaktika hipertenzijos vaistais


Insultas — ūminis galvos arba nugaros smegenų pažeidimas dėl židininio smegenų kraujotakos sutrikimo išemijos arba netrauminės kraujosruvos. Etiologija Ūminė galvos smegenų išemija ištinka dėl užsikimšusių ekstrakranijinių ar intrakranijinių kraujagyslių arba atskirų galvos smegenų sričių hipoperfuzijos. Išemiją sukelia įvairūs mechanizmai: arterijų trombozė dėl aterosklerozės, galvos smegenų smulkiųjų kraujagyslių patologijos, hiperkoaguliacinio sindromo ; embolija iš širdies, smegenis maitinančių kaklo arterijų arba periferinių venų; užsitęsęs vazospazmas; sisteminio kraujospūdžio kritimas.

Dažniausia kraujosruvos į galvos smegenis priežastis insulto profilaktika hipertenzijos vaistais arterinė hipertenzija, sukelianti smulkiųjų arterijų lipohialinozę, sienelių degeneracinius pakitimus ir mikroaneurizmas, rečiau — smegenų navikai, vaistai antikoaguliantai, trombolitikaikoagulopatijos, narkotinės medžiagos amfetaminai, kokainassimpatomimetikai, cerebrinis vaskulitas, arterinė aneurizma, arterioveninė ir kaverninė malformacijos.

Dažniausia spontaninės subarachnoidinės kraujosruvos priežastis — arterinė aneurizma. Simptomai ir klinika Sergant išeminiu insultu, vyrauja židininiai neurologiniai simptomai, priklausantys nuo kraujotakos sutrikimo lokalizacijos. Trombozinių smegenų infarktų simptomatika dažniausiai progresuoja minutėmis, valandomis, rečiau dienomis; embolinių būna ryški nuo pat ligos pradžios.

Karotidinio baseino vidinės miego arterijos ir jos intrakranijinių šakų židininiai simptomai dažniausiai būna vienpusiai: 1 įvairaus laipsnio motorikos ir jutimų sutrikimai priešingoje nei užsikimšusi kraujagyslė kūno ir arba veido pusėje; 2 regos sutrikimai laikinas aklumas viena akimi amaurosis fugax pažeidimo pusėje; akipločio iškritimas — hemianopsija ; 3 žieviniai simptomai: astelimovos masažas sergant hipertenzija, aleksija, akalkulija, agrafija kai insultas pažeidžia vyraujantį paprastai kairįjį pusrutulįanozognozija, astereognozija kai pažeidžiamas nevyraujantis paprastai dešinysis pusrutulis.

Klinikinių simptomų įvairovė, net esant panašios lokalizacijos smegenų infarktui, priklauso nuo arterinės kraujotakos baseinų varianto, kolateralinės kraujotakos galimybių, kitų arterijų būklės.

kompresinės kojinės ir hipertenzija

Vertebrobazilinio baseino slankstelinių ir pamatinės arterijos, užpakalinės smegenų arterijos, užpakalinės apatinės smegenėlių arterijos židininiams simptomams priskiriami: 1 įvairūs motorikos ir jutimų sutrikimų deriniai hemiplegija, triplegija, kvadriplegija, kryžminiai simptomai ; 2 vienpusė ar abipusė homoniminė hemianopsija; 3 galvinių nervų pažeidimo simptomai; 4 smegenėlių pažeidimo simptomai ataksija ; 5 sąmonės sutrikimo sindromai stuporas, koma.

Žieviniai simptomai vertebrobazilinio baseino insultui nebūdingi, tačiau židininę simptomatiką neretai lydi bendracerebriniai simptomai — galvos skausmas, svaigimas, pykinimas. Kai kurie vertebrobazilinio baseino kraujotakos sutrikimai būna be paralyžių Valenbergo Wallenberg sindromas, smegenėlių infarktas. Jei pažeistos tik smegenėlės, pasireiškia galvos svaigimas, galvos skausmas, ataksija, nistagmas, stovint griūnama į pažeidimo pusę.

Dėl smegenėlių infarkto ir edemos gali atsirasti smegenų kamieno simptomų arba smegenų vandentiekio suspaudimo reiškinių ūminė okliuzinė hidrocefalijagalinčių sukelti mirtį. Tai nedideli 3—15 mm skersmens smegenų infarktai galvos smegenų pusrutulių gilumoje, tilte arba smegenėlėse, kurie įvyksta dėl plonos 40— insulto profilaktika hipertenzijos vaistais skersmens ir neturinčios kolateralių perforuojančios arterijos okliuzijos. Jų pagrindinis rizikos veiksnys — arterinė hipertenzija; riziką taip pat didina cukrinis diabetas, koronarinė širdies liga, rūkymas, genetiniai veiksniai.

Pagal kliniką dažniausiai skiriami keli klasikiniai lakūniniai sindromai: grynas motorinis sindromas; grynas sensorinis sindromas; sensorinis ir motorinis sindromas; ataksinė hemiparezė; dizartrijos ir neklusnios plaštakos sindromas. Pusė mirčių įvyksta dėl bendrų komplikacijų pneumonijos, sepsiokita pusė — dėl neurologinių komplikacijų kartotinio insulto, smegenų edemos ir įstrigimo. Hemoraginis insultas Intracerebrinė kraujosruva — kraujo išsiliejimas į galvos smegenų parenchimą.

Dažniausiai įvyksta fizinio aktyvumo metu, retai miegant. Hipertenzinei kraujosruvai būdinga staiga atsiradę ir per keletą valandų progresuojantys židininiai neurologiniai simptomai. Ankstyvas pagerėjimas ir fliuktuojanti eiga kraujosruvoms nebūdinga.

Židininius simptomus dažnai lydi pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas, padidėjęs arterinis kraujospūdis AKSblogėjanti sąmonės būklė. Išsiliejus insulto profilaktika hipertenzijos vaistais į tiltą ar gumburą, dėl tiesioginio tinklinio darinio pažeidimo insulto profilaktika hipertenzijos vaistais ištinka koma. Mažos kraujosruvos simptomai gali priminti išeminį lakūninį sindromą. Židininiai neurologiniai simptomai priklauso nuo kraujosruvos dydžio, lokalizacijos ir jos dislokacinio bei edeminio poveikio gretimoms struktūroms.

Skirtingos lokalizacijos hipertenzinės intracerebrinės kraujosruvos būdingi simptomai nurodyti 1 lentelėje. Ankstyvo būklės blogėjimo ir gyvybei grėsmingų komplikacijų priežastys: didėjanti hematoma; progresuojanti smegenų edema; smegenų struktūrų dislokacija ir įstrigimas; kartotinis kraujavimas.

oksizė ir hipertenzija

Subarachnoidinė kraujosruva — kraujo išsiliejimas į pertvarų neturintį subarachnoidinį tarpą tarp voratinklinio ir minkštojo galvos smegenų dangalo. Židininių simptomų ligos pradžioje paprastai nebūna.

Dėl didėjančios neplyšusios aneurizmos spaudimo į galvinius nervus gali išryškėti III ar VI nervo pažeidimo simptomų; skauda pakaušį, už akies arba smilkinio srityje. Aneurizmos plyšimą ir subarachnoidinį kraujo išsiliejimą gali provokuoti fizinė ir emocinė įtampa, padidėjęs AKS, tačiau neretai tai įvyksta ir esant ramybės būsenos arba naktį.

Jei yra neaneurizminė perimezencefalinė kraujosruva, skausmas gali būti vienintelis simptomas. Skausmas dažnai plinta į pakaušį arba sprandą. Kraujui plintant į spinalinį subarachnoidinį tarpą, per kelias valandas išryškėja meninginiai simptomai. Pusė pacientų kraujo išsiliejimo metu trumpam praranda sąmonę dėl staiga padidėjusio intrakranijinio spaudimo ir ryškiai sumažėjusios smegenų perfuzijos.

Užsitęsę arba vėliau progresuojantys sąmonės sutrikimai galimi dėl intracerebrinės kraujosruvos, hidrocefalijos, nuolat padidėjusio intrakranijinio spaudimo arba vazospazmo. Kai kuriems ligoniams būna sujaudinimas, sutrinka orientacija, neadekvatus ar net agresyvus elgesys. Diagnostika Siūlomi įvairūs testai ir algoritmai, pagerinantys ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo atpažinimą visuomenėje ir pagreitinantys ligonių patekimą į stacionarą.

Iš tokių paminėtini: F. Arms angl. Speech angl. Time angl. Smegenys miršta greitai. Minimi požymiai nėra patognominiai insulto profilaktika hipertenzijos vaistais požymiai, gali atsirasti ir insulto profilaktika hipertenzijos vaistais kitų priežasčių, tačiau jei bet kuris iš jų trunka ilgiau nei kelias minutes, reikalingas skubus diagnostinis įvertinimas stacionare.

Įtarus ūminį smegenų kraujotakos sutrikimą, būtina neurologo konsultacija.

Gydytoja paaiškino, kaip laiku atpažinti insultą ir išvengti mirties

Visiems ligoniams būtina užrašyti elektrokardiogramą. Būtinieji kraujo tyrimai — gliukozės, hematokrito, eritrocitų, leukocitų, trombocitų nustatymas; įtariant skysčių balanso sutrikimą, tiriami serumo elektrolitai; vartojant antikoaguliantus arba esant kitokios kilmės krešėjimo sutrikimams — krešėjimo rodikliai: ADTL, TNS tarptautinis normalizuotas santykis, angl. INRprotrombino laikas. Įtariant ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, būtinas galvos smegenų neurovizualinis tyrimas.

Daugeliu atvejų tinkamiausias tyrimas — skubi galvos smegenų kompiuterinė tomografija KT be kontrasto, leidžianti diferencijuoti smegenų infarktą, intracerebrinę ir subarachnoidinę kraujosruvą, atskirti insultą nuo galvos smegenų traumos, navikų.

Išeminio insulto atveju per pirmąsias 24 val. KT vaizduose gali nebūti jokių pokyčių: po 3 val. Išemijos vietoje laipsniškai išryškėja tamsesnis hipodensinis plotas. Jei mitybos patarimai hipertenzija vidurinės smegenų arterijos ar kitos stambios galvos smegenų kraujagyslės okliuzija, ankstyvųjų KT požymių išemijos baseine gali atsirasti jau per pirmąsias valandas.

Išsiliejęs ekstravazalinis kraujas KT vaizde matomas jau nuo pirmųjų minučių ir sukelia šviesų hiperdensinį signalą. Kai yra intracerebrinė kraujosruva, jos hiperdensinis plotas matomas smegenų parenchimoje, intraskilvelinė — galvos smegenų šoniniuose, III ir IV skilveliuose.

nuo hipertenzijos jums reikia tuščiu skrandžiu

KT tyrimu galima ne tik tiksliai lokalizuoti kraujosruvą, bet ir nustatyti intrakranijinių struktūrų dislokaciją, perifokalinę edemą, į skilvelius prasiveržusį kraują, hidrocefaliją. KT kontrastinis sustiprinimas paprastai nereikalingas, tačiau gali būti taikomas po nekontrastinės KT, kai reikia atskirti nuo smegenų naviko, neuroinfekcijos, patikslinti antrinės insulto profilaktika hipertenzijos vaistais priežastį.

Galvos smegenų magnetinio rezonanso insulto profilaktika hipertenzijos vaistais MRT tyrimas gali būti rekomenduojamas tiems ligoniams, kuriems diagnozė po KT tyrimo lieka neaiški, galvos smegenų KT nepakankamai informatyvi arba KT tyrimas tuo metu neprieinamas. MRT tyrimas pranašesnis diagnozuojant lakūninius infarktus, insulto profilaktika hipertenzijos vaistais smegenėlėse ir smegenų kamiene, smegenų edemą.

Smegenų infarktui būdingi nespecifiniai MRT signalai — sumažėjęs signalas T1 režimu ir padidėjęs signalas protonų tankio ir T2 režimu. Tačiau poūmiu periodu galvos smegenų MRT teikia tikslesnę informaciją apie kraujosruvos eigą ir stadijas — laipsniškai susidarantys įvairūs hemoglobino skilimo produktai MRT režimais atrodo skirtingai.

Kaip greitai atgauti sveikatą po ligos? Viskas apie reabilitaciją.

Jei KT arba MRT paneigia intrakranijinę kraujosruvą, naviką ar kitą akivaizdžią nekraujagyslinę patologiją, toliau ultragarsiniais metodais tiriamos galvos smegenų ekstrakranijinės ir intrakranijinės kraujagyslės.

Tiriant kaklo kraujagysles gali būti įvertinami ateroskleroziniai, uždegimo sukelti pokyčiai, diagnozuojama kaklo arterijos disekacija, jungo venos trombozė, poraktinio nuvogimo sindromas ir kt. Aortos lanko šakų ir intrakranijinių arterijų angiografiniai tyrimai atliekami, ultragarsiniais tyrimais nustačius hemodinamiškai reikšmingą simptominę vidinės miego arterijos arba vertebrobazilinio baseino arterijų stenozę arba disekaciją, kurią planuojama gydyti chirurgiškai arba endovaskuliniu būdu.

Tiksliausias metodas — intraarterinė kontrastinė angiografija, tačiau KT angiografija ir ypač magnetinio rezonanso angiografija yra saugesnės. Įtariant cerebrinę arterinę aneurizmą, atliekama visų keturių arterijų miego arterijų ir slankstelinių arterijų kontrastinė angiografija.

Insultas (smegenų infarktas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Ji padeda nustatyti intrakranijines aneurizmas ir jų anatomines detales, kiekį bei santykį su gretimomis kraujagyslėmis. Angiografiniai tyrimai taip pat atliekami intrakranijinių arterijų stenozės, cerebrinio vaskulito, arterioveninės malformacijos, moyamoya sindromo, smegenų venų trombozės diagnozei patvirtinti. Subarachnoidinei kraujosruvai diagnozuoti pirmasis tyrimas — nekontrastinė galvos smegenų KT. Hiperdensiniai ekstravazalinio kraujo signalai gali būti matomi smegenų pamato subarachnoidinėse cisternose, tarppusrutuliniuose plyšiuose, smegenų skilveliuose, plyšusios aneurizmos vietoje ir smegenų parenchimoje.

Kai KT rezultatai abejotini arba nėra galimybių ją atlikti, diagnozė grindžiama atlikus juosmeninę punkciją ir nustačius smegenų skysčio ksantochromiją gelsvą likvoro spalvą dėl smegenų skystį nudažančių hemoglobino skilimo produktųkuri atsiranda praėjus kelioms valandoms po kraujo išsiliejimo ir išlieka kelias savaites. Juosmeninė punkcija turėtų būti atliekama praėjus ne mažiau kaip 12 val. Įtariant kardiogeninę embolizaciją, atliekama transtorakalinė arba transezofaginė echokardioskopija.

Širdies echoskopija rekomenduojama visiems jaunesniems nei 45 m. Vyresniems pacientams širdies echoskopija rekomenduojama pagal kardiologines indikacijas arba esant neaiškiai insulto kilmei. Įtarus hiperkoaguliacinę būklę, tiriama proteinai C ir S, antitrombinas III, faktoriaus V Leideno mutacija, trombino laikas, trombocitų agregacija, antifosfolipidiniai antikūnai.

ką gerti sergant tachikardija ir hipertenzija

Atvykus ligoniui, kuriam įtariamas išeminis insultas, ir praėjus mažiau kaip 3—4 val. Kiti tyrimai galėtų būti atidedami vėlesniam laikotarpiui. Gydymas Insultas yra urgentinė neurologinė būklė, todėl jo ištiktą pacientą reikia stebėti, tirti ir gydyti stacionare. Principinė insulto diagnostikos ir stacionarinio gydymo schema pateikiama 1 pav. Iki stacionaro reikia tinkamai įvertinti ligonio nusiskundimus ir klinikinę būklę.

Šiuo etapu reikia išmatuoti AKS, pulso dažnį ir, esant reikalui, koreguoti širdies veiklos sutrikimus; įvertinti kvėpavimo takų būklę bei užtikrinti jų pralaidumą; esant galimybei — įvertinti gliukozės koncentraciją kraujyje, nustačius hipoglikemiją — ją koreguoti, siekiant normoglikemijos.

  1. Insultas (smegenų infarktas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas - hooters.lt
  2. Gydytoja paaiškino, kaip laiku atpažinti insultą ir išvengti mirties - DELFI Sveikata
  3. Kaip nevalgius gydyti hipertenziją
  4. Vaistų, vartojamų insulto profilaktikai, efektyvumas ir saugumas LSMU MA Fiziologijos ir farmakologijos institutas Širdies ir kraujagyslių ligos, tarp jų ir insultas, Lietuvoje ir pasaulyje yra pagrindinė žmonių mirties priežastis.

Saikingai aukštesnis kraujospūdis pirmosiomis insulto dienomis užtikrina geresnę smegenų perfuziją, greitesnį kolateralinės kraujotakos įsijungimą, mažesnį galvos smegenų pažeidimo tūrį ir geresnę ligos prognozę, palyginti su ligoniais, kuriems kraujo spaudimas išsyk sumažinamas iki normotenzijos ar, dar pavojingiau, hipotenzijos.

Iki stacionaro, nežinant insulto rūšies, rekomenduojama neskirti antiagregantų, antikoaguliantų, vazodilatatorių, diuretikų ir kuo skubiau nukreipti ir arba vežti ligonį į artimiausią gydymo įstaigą, kurioje teikiama specializuota pagalba ūminiu insultu sergantiems ligoniams. Insulto gydymas specializuotuose padaliniuose padeda sumažinti insulto profilaktika hipertenzijos vaistais mirtingumą, sutrumpinti hospitalizavimo trukmę, pagerinti atokius gydymo rezultatus, palyginti su gydymu bendrojo profilio skyriuose.

Stacionare per pirmąsias 4,5 val. Trombolizės tikslas — kuo greičiau ištirpinti užsikimšusios galvos smegenų arterijos trombą, atkurti kraujotaką ir sumažinti išemijos zonos smegenų audinio pažeidimą.

Trombolizę taikant pavėluotai, labai padidėja grėsmingų kraujavimų rizika, kuri iš esmės panaikina trombolizės pranašumus, o ir sėkmingai atkimšus kraujagyslę neuronai jau būna negyvybingi.

Kadangi išeminio insulto gydymas trombolize galimas tik per pirmąsias valandas nuo simptomų atsiradimo pradžios, labai svarbus ikihospitalinės ir hospitalinės pagalbos teikimo sisteminis organizavimas, bendradarbiavimas su greitosios medicinos pagalbos tarnybomis, visuomenės mokymas atpažinti ankstyvuosius insulto požymius. Ūminio išeminio insulto atveju trombolizei naudojami tik rekombinaciniai žmogaus audinių plazminogeno aktyvatoriai rt-PA — alteplazė Actilyse.

Ji taikoma tik ligoninėse, kurios atitinka šiam gydymui keliamus reikalavimus — užtikrinamas ligonio gyvybinių funkcijų ir neurologinės būklės stebėjimas 24 val.

Rūkymas; Alkoholio vartojimas. Insultas dažnai ištinka dėl dviejų ligų — hipertenzijos ir aterosklerozės. Pirmoji ypač pavojinga. Negydoma ji ilgainiui pažeidžia viso organizmo kraujagysles, tame tarpe ir smegenų, tačiau žmogus tuo metu jaučiasi visiškai sveikas. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali pasibaigti insultu - nuolatinio didelio spaudimo pažeidžiamų kraujagyslių sienelėse atsiranda pakitimų, dėl to vystosi trombozė ir kraujagyslė užsikemša.

Gydyti tinka tik kruopščiai atrinkti pacientai, neturintys kontraindikacijų, prieš tai privaloma atlikti galvos KT be kontrasto. Po trombolizės antikoaguliantų neskiriama. Pirmąsias 24 val. Esant trombolizės kontraindikacijų arba ją taikant ir nepavykus atkimšti arterijos, šviežiam trombui ekstrakranijinėje arba stambioje intrakranijinėje arterijoje ištraukti gali būti naudojama mechaninė perkateterinė trombektomija.

Jei ligonio temperatūraaukštesnė nei 37,5 °C, reikia ieškoti galimos infekcijos ir nustačius ją adekvačiai gydyti, tačiautemperatūrą visada reikia nedelsiant mažinti vaistais arba fizinėmis priemonėmis, nes karščiavimasgilina išeminį smegenų pažeidimą. Hipertenzija 4 laipsnis, antigrybelinių ir antivirusinių medikamentų pacientams,kurių imuninė sistema normali, vitaminų trūkumas ir hipertenzija neskiriama — tik nustačius konkrečią infekciją.

Diuretikų paprastai neskiriama, išskyrus atvejus, kai yra didelis smegenų infarktas, kurį lydi gyvybei insulto profilaktika hipertenzijos vaistais smegenų edema su tūriniu poveikiu į gretimas smegenų struktūras. Periferiniai vazodilatatoriai ūminiu SI periodu kontraindikuotini. Jei nėra kontraindikacijų, profilaktiškai nuo pakartotinio insulto nuo pat išeminio insulto pradžios pradedama skirti aspirino mažomis dozėmis 50— mg per parą.

Jei atliekama trombolizė, aspirino pradedama insulto profilaktika hipertenzijos vaistais po 24 val. Heparinas ir mažos molekulinės masės heparinai nesumažina mirštamumo ir neįgalumo bei pasikartojančio insulto dažnio, todėl jų rutininio insulto gydymo tikslais neskiriama. Mažomis profilaktinėmis dozėmis antikoaguliantų nefrakcionuoto heparino arba mažos molekulinės masės heparinų gali būti skiriama nejudriems ligoniams profilaktiškai nuo giliųjų venų trombozės jei atlikta trombolizė, pradedama ne anksčiau kaip po 24 val.

Gydomosiomis dozėmis antikoaguliantų gali būti skiriama, kai yra didelė pasikartojančios kardiogeninės embolizacijos rizika, siekiama išsaugoti kritiškai susiaurėjusią kraujagyslę nuo visiško užsikimšimo iki operacijos, yra fliuktuojanti ligos eiga, progresuojantis kamieninis insultas, pamatinės arterijos verpstinė aneurizma, smegenų venų ir veninių ančių trombozė. Nuo pat ligos pradžios būtina užtikrinti visavertę, organizmo poreikius tenkinančią mitybą. Jei rijimas sutrikęs, įkišamas zondas į skrandį — taip sumažinamas aspiracijos pavojus ir sudaromos sąlygos enteriniam maitinimui.

Patyrę intracerebrinę kraujosruvą pacientai gydomi laikantis tų pačių bazinio gydymo principų, tačiau yra tam tikrų ypatumų. Manitolio rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 5 dienas. Gliukokortikoidai nevartotini. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma chirurginė hematomos turinio evakuacija esant intraskilvelinei ar smegenėlių hematomai su okliuzine hidrocefalija ir ar smegenų kamieno kompresija, kurią lydi ligonio neurologinės ir ar sąmonės būklės blogėjimas; skiltinei kraujosruvai, kurios simptomatika progresuoja.

Antiagregantų neskiriama. Jei pacientas nejudrus arba yra kojos paralyžius, profilaktiškai nuo giliųjų venų trombozės skiriama mechaninės priemonės, nefrakcionuoto heparino 5 TV į poodį kas 12 val.

Antikoaguliantų galima skirti praėjus 2—4 paroms nuo tada, kai sustoja kraujavimas. Subarachnoidinė kraujosruva dėl plyšusios aneurizmos gydoma chirurgiškai, jei tik leidžia ligonio būklė.

Operuojant siekiama visiškai pašalinti iš cirkuliacijos aneurizmą, išsaugant normalias kraujagysles.

Vaistų, vartojamų insulto profilaktikai, efektyvumas ir saugumas | e-medicina

Vis plačiau taikomas mažiau invazinis endovaskulinis aneurizmų gydymas arba endovaskulinių ir chirurginių gydymo metodų derinys. Nors insultą patyrę pacientai gydomi optimaliai, tik mažiau nei trečdalis ligonių visiškai pasveiksta. Reabilitacija padeda negalią turintiems pacientams pasiekti ir išlaikyti optimalią fizinę, intelektinę, psichologinę ir ar socialinę funkcijas, grįžti į visuomenę.

Reabilitacijos tikslai gali kisti nuo pirminių pastangų sumažinti pažeidimą iki sudėtingesnių programų, kur reikalingas aktyvus paciento dalyvavimas. Jau neurologijos skyriuje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento būklę ir sudaro komplikacijų profilaktikai skirtą reabilitacijos programą, skiria aktyvios reabilitacijos priemones — kineziterapiją, ergoterapiją, kai pacientas mokomas apsitarnauti, higienos veiksmų, taip pat psichologo ar psichoterapeuto, logopedo procedūras, fizioterapiją.

Vaistų, vartojamų insulto profilaktikai, efektyvumas ir saugumas

Labai svarbus ir paciento artimųjų mokymas. Po gydymo neurologijos skyriuje, fizinės medicinos reabilitacijos gydytojui kartotinai įvertinus ligonio būklę ir reabilitacijos rezultatus, numatoma prognozė ir tolesnės reabilitacijos ar slaugos priemonės. Pacientas siunčiamas į specializuotą reabilitacijos skyrių arba į ambulatorinę reabilitaciją. Insulto profilaktika skirstoma į pirminę ir antrinę.

Pirminės profilaktikos tikslas — sumažinti insulto riziką pacientams, kuriems kol kas nėra jokių ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Ją sudaro insulto rizikos veiksnių išaiškinimas ir modifikuojamųjų veiksnių korekcija. Antrinės profilaktikos tikslas — sumažinti pakartotinio insulto riziką pacientams, kuriems jau yra įvykęs ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Pirmo pasirinkimo antiagregantai, esant trombozinės kilmės PSIP arba išeminiam insultui, yra acetilsalicilo rūgšties ir pailginto atsipalaidavimo dipiridamolio kombinacija paros dozė — 50 mg acetilsalicilo rūgšties ir mg pailginto atsipalaidavimo dipiridamolio, skiriant per 2 kartus arba klopidogrelis paros dozė — 75 mg per parą.

Jų pradedama skirti po insulto ūminio insulto profilaktika hipertenzijos vaistais, ne anksčiau kaip po 7 parų; iki tol profilaktiškai skiriama acetilsalicilo rūgšties. Ligoniams, kuriems klopidogrelis arba acetilsalicilo rūgšties ir pailginto veikimo dipiridomolio efektyvus 2 laipsnio hipertenzijos gydymas negali būti skiriama, rekomenduojama skirti acetilsalicilo rūgšties mažomis dozėmis 75— mg per parą.

Jų taip pat gali būti skiriama, kai yra galvos smegenų venų ir veninių ančių trombozė; nustatyti trombofilinio sindromo genetiniai variantai; antifosfolipidinių antikūnų sindromas; ekstrakranijinių smegenų arterijų disekacija; pamatinės arterijos verpstinė aneurizma; atvira ovalinė anga ir patvirtinta kojų giliųjų venų trombozė.