Kaip senais laikais jie gydė hipertenziją


Ne daug kas žino, kad VU Medicinos fakulteto pagrindiniame pastate glaudžiasi nedidukas medicinos muziejus, prieinamas ne tik universiteto bendruomenei, bet ir smalsiems lankytojams.

Mūsų draugai

Eksponatų čia ne tiek jau ir daug, dauguma įrankių, vaistų, plakatų atkeliavę jau iš amžių, tačiau viena scena iš 16 amžiaus vos įžengus ilgam prikausto dėmesį. Trys vyrai, iš kurių vienas akivaizdžiai yra vienuolis, susirūpinusiu veidu žiūri, kaip kitas iš aprangos primenantis valstietį vyras peiliu raižo petį sėdinčiam skausmo perkreiptu veidu nelaimėliui.

Aisčio Žalnoros, dėstytojaujančio VU Medicinos fakultete. Vien kaip senais laikais jie gydė hipertenziją minties oda pašiurpsta, tačiau žvilgsnį nuo scenos atplėšti sunku. Pirmiausia tai alkoholio didelis kiekis, žolelės įvairios, arba Medicinos istorikas dr. Įsižiūrėjus atidžiau į chirurgą-barzdaskutį į akis krenta tai, kad operacija atliekama nuogomis rankomis.

16 amžiaus medicina Lietuvoje: po nuskausminimo plaktuku galėjai ir nepabusti - LRT

Chirurgo panagės pajuodusios, ant marškinių rankovių — neaiškios kilmės dėmės. Išsitaršiusius plaukus prilaiko tik juosta ant kaip senais laikais jie gydė hipertenziją. Ką su jais prieš tai daręs — nežinia. Rankos tikrai nesterilios, nei pirštinių, nei kepurės nematome — nėra nieko panašaus. Tiesiog tuo metu tokio suvokimo nebuvo.

medicinos hipertenzijos naujienos

Aišku, žmonės anksčiau ar vėliau pastebėjo, kad įsimeta viena ar kita infekcija, bet to tikslaus ryšio tarp nešvaros ir infekcijos nebuvo. Jis toks menamas ir ne labai suvokiamas.

Aišku, tais laikais chirurgija stengiamasi užsiimti kuo mažiau, nes yra suvokimas, kad tai yra labai rizikinga.

  • Nafta tapo ir patogumo, ir prakeiksmo ženklu » SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.

Gydymui pasitelkiamas ne tik peilis, bet ir magija Tokia 16 amžiaus scena muziejuje širdies sveikatos priežiūros patiekalai vienintelė. To meto chirurgų-barzdaskučių įrankių, naudotų vaistų buteliukų neišvysi. Visgi apie to meto mediciną daug atskleidžia rašytiniai šaltiniai. Anot A.

Nuorodos kopijavimas

Žalnoros, 16 amžiuje medicina yra įvairių, kartais viena kitai prieštaraujančių teorijų samplaika. Pavyzdžiui, viena populiariausių tuo metu buvusi humoralinė koncepcija, kurios pradininkas yra pats Hipokratas — Antikinės Graikijos gydytojas, gyvenęs apie metų prieš Kristų. Kitaip tariant, jo teorija, teigianti, kad žmogaus kūne cirkuliuoja keturi pagrindiniai skysčiai: gleivės, tulžis, juodoji tulžis ir kraujas, gyvavo praėjus visam tūkstančiui metų po jo mirties.

Tiek pat laiko Europos žemyne taikytas gydymas, kuris buvo paremtas skysčių balanso teorija. Jeigu harmonijos trūksta, tai kažkurio skysčio reikia pašalinti.

Vienas iš dažniausių būdų yra kraujo nuleidimas, kuris kartais galėjo ir padėti, pavyzdžiui, hipertenzijos atveju. Po to galima vardinti vimdymą, klizmas ir panašiai. Bet tame pačiame 16 amžiuje į areną ateina savotiškas maištininkas Paracelsas ir sako, kad senoji humoralinė teorija yra nesąmonė.

O jeigu liga yra sifilis, tai ką tada daryti? Tai kas iš to, kiek mes to kraujo nuleisime? O jeigu mes tam pacientui duotume gerą dozę gyvsidabrio? Gyvsidabris stipriai veikia, tai jis užmuš ir tą ligą. Vienas niuansėlis, kad ir pacientą. Čia tam tikra prasme būtų galima įžvelgti panašumų su chemoterapija — jeigu liga yra agresyvesnė, tai reikia ir agresyvesnio gydymo. Ir 16 a.

hipertenzijos skausmas kairėje rankoje

Greta šių dviejų teorijų, humoralinės bei Paracelso, gydymui naudojamos įvairios vaistažolės, nevengta ir šamanizmo bei magijos. Tarkime, tikėjimas protėviais. Vėlyvaisiais viduramžiais ir dar vėliau naudojamas toks dalykas kaip mumijų pirštai arba mumijų milteliai.

Šis tikėjimas atėjęs dar iš akmens amžiaus, kai buvo manoma, kad žmogui pasveikti gali padėti protėvių dvasios. Čia yra tam tikro šamanizmo, animizmo, tikėjimo sielomis ir protėviais. Bet vėliau, pastebėjus, kad protėvių sielų pasikviesti nepavyksta, tai degraduoja iki tokio lygmens, kad užtenka pasilikti kažką iš protėvio, pavyzdžiui, protėvio kaukolės gabalėlį.

Tai tarsi amuletas. Vėliau tai supaprastėja iki tiek, kad užtenka protėvio piršto, kaulelio ar dar kažko. Taip pat viduramžiais žinomos ir relikvijos. Tai — įvairių šventųjų menamos kūno dalys, kaulai ir kita. Tikėta jų magiška gydomąja galia. Šis tikėjimas, sumišęs su egiptietiška tradicija atkeliauja iki 16 amžiaus. Pavyzdžiui, senovės Egipte jau buvo tikima, kad vienas ar kitas dievas atsakingas už pasveikimą nuo tam tikros ligos.

Be abejonės drenuojanti hipertenzija reikėjo aukoti aukas, kas iš esmės buvo ir senovės pasaulio šventyklose. Ten irgi žmonės palikdavo aukas, o jei nepalikdavo — žyniai jam išpranašaudavo blogą lemtį.

Gydytojas gydo galva, chirurgas — rankomis Anot A. Žalnoros, amžiais visoje Europoje, taigi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, medikai buvo skirstomi į tris kategorijas.

10 veiksmingų žolelių nuo hormonų sutrikimų - DELFI Gyvenimas

Aukščiausioji jų — universiteto išsilavinimą turintys gydytojai, dirbdavę valdovų dvaruose. Jie gydė pagrinde vadovaudamiesi skysčių balanso teorija.

  1. Kita vertus, nuo senų laikų žmonės pastebėjo, kad tam tikros žolelės balansuoja hormonus, nors iki galo nežinoma kodėl.
  2. Itin veikli, veržli ir aktyvi Vaida Skaisgirė neslepia, jog prieš televizijos kameras visi yra gražūs ir pasitempę, tačiau realiame gyvenime, kaip ir visiems, neretai tenka susidurti su varginančiomis sveikatos problemomis.
  3. Kai lytinis aktas baigiasi per greitai Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti.
  4. Nafta tapo ir patogumo, ir prakeiksmo ženklu Mokslininkai vis primena, jog nafta vieną gražią dieną baigsis.
  5. Ar žinai, kad?
  6. Širdies liga vyrų sveikata

Jų atlygis, anot A. Žalnoros, tuo metu galėjo būti 30 kartų didesnis už darbininko, keliasdešimt kartų didesnis už bažnyčios kanauninko. Žemiau jų — minėti chirurgai-barzdaskučiai. Taip pat medicinoje dalyvavo ir vaistininkai. Viena iš teorijų teigia, kad dar 12 amžiuje Bažnyčia universiteto gydytojams tai uždraudė. Tuo metu manyta, kad žmogaus kūno integralumas negali būti pažeistas, nes žmogus yra tobulo Dievo kūrinys.

Vienas iš didžiausių senovės pasaulio tabu yra vis tik skrodimai, kurie ilgą laiką negalėjo būti atliekami, o ir ribota K. Galeno anatomija pilnai patenkino Bažnyčios poreikius.

Kitas dalykas — kad tai yra šiaip negarbingas darbas turinčiam gerą išsilavinimą. Jis turi gydyti galva, o ne rankomis.

Tad panašu, kad chirurgijos vengimas universitete veikiau tai plaukė iš tam tikros senos tradicijos gydyti pirmiausia žodžiu, vėliau tik rankomis ar geležimi, ką siūlė dar Hipokratas.

amalas nuo hipertenzijos apžvalgų

Kita, žemesnė kasta yra chirurgai-barzdaskučiai, kurie ir užsiima tais purvinais, dažniausiai pačiais praktiškiausiais darbais. Vienas dalykas yra pasižiūrėti ligonio šlapimo kolbą, pateliūškuoti, kartais net paragauti ir pasakyti, kad štai atsižvelgiant į šlapimo spalvą bei šiandieninę Marso, Saturno ir kitų planetų padėtį man atrodo, kad jūs susirgsite tokia ar kokia liga. Kitas dalykas — rūpintis konkrečia problema. Anot medicinos istoriko, 16 amžiuje chirurgai-barzdaskučiai rūpinasi ne tik pūlinių šalinimu, jie atstato išnirusias galūnes, gydo lūžusius kaulus, traukia sugedusius dantis.

Dantyse atsivėrusių skylių lopymu tais laikais retai kas užsiimdavo, nes tam stigo reikalingų priemonių.

Mokslinių teorijų ir metodų odontologija dar neturėjo. Dažniausia ir patogiausia tais laikais būdavo dantį tiesiog ištraukti ir problemos nėra. Dantims traukti buvo naudojamas vadinamasis dantų pelikanas — lyg ir replės, kurios buvo ganėtinai efektyvios, tačiau vėliau, kaip bebūtų keista, apie 18 amžių atsiranda kitas prietaisas, vadinamasis dantų raktas. To caktelėjimo metu iškrenta ne tik dantis, bet ir gabalėlis žandikaulio gali pasišalinti. Neįperki chirurgo-barzdaskučio paslaugų — keliauji pas artimiausią kalvį Anot istorijos šaltinių, chirurgai-barzdaskučiai buvo laikomi amatininkais, kuriuos miestuose vienijo cechai.

Pirmoji tokia brolija Vilniuje įsteigta m. Kiekvienas chirurgas-barzdaskutys, norėjęs verstis šiuo amatu, privalėjo priklausyti brolijai ir laikytis jos įstatų. Pagal šiuos atvykęs į miestą chirugas-barzdaskutys metus turi gyventi pas gerbiamą miesto meistrą kaip draugas pagalbininkas.

širdies ligos ir sveikatos priežiūros išlaidos

Stažuotė gali trukti ir trumpiau, jei tas draugas neprabėgus nei matams pasimirtų. Tokiu atveju patyręs chirurgas-barzdaskutys gali vesti mirusio meistro žmoną ir perimti verslą. Kitas niuansas — mokesčiai, kurių našta šio amato broliams buvo pakankamai didelė.

Pavyzdžiui, mokestis brolijai siekė 5 kapas grašių, už kurias tuo metu galėjai įsigyti 5 karves arba 2,5 arklio. Nusižengusieji statutui turėjo mokėti baudas: karaliui — 30 kapų grašių, rotušei — 10 ir brolijai — 5 kapas grašių. Kitaip tarant baudos dydis nario mokestį viršijo 9 kartus.

Pas chirurgą-barzdaskutį apsilankyti galėjo ne kiekvienas, juo labiau negalėjo apsilankyti pas tik didikams dirbusius gydytojus.

Pirmiausia, gydytojai reziduodavo tik rūmuose, o chirurgai-barzdaskučiai dirbdavo miestuose.

GYVENIMO BŪDAS - Sveikas Žmogus

Antra — jų paslaugos paprastam kaimiečiui galėjo būti ir finansiškai neįkandamos. Bet nesakyčiau, kad liaudies medikai buvo labai prastai išsilavinę. Jie tų empirinių paprastų žinių buvo surinkę turbūt ne mažiau nei chirurgai-barzdaskučiai ar kilmingųjų gydytojai. Jie puikiausiai būtų galėję konkuruoti kaip senais laikais jie gydė hipertenziją.

Jei norint tapti gydytoju ir tais laikais reikėjo baigti universitetą, tai chirurgo-barzdaskučio amato mokydavo patys šios srities atstovai, vadinti meistrais.

Iš pradžių, kol tų žinių apskritai buvo mažai, po metų kitų buvo galima pakilti karjeros laiptais iki vyriausiojo pameistrio ar net paties meistro. Vėliau, artėjant link modernių laikų, tų žinių vis daugėjo ir natūraliai ta gydomosios praktikos trukmė prasitęsia iki 6 metų ir daugiau.

Tai yra grynai praktinis mokymas.

Svarainiai auginami jau daugiau kaip keturis tūkstančius metų, o jų gydomosios savybės žinomos nuo seniausių laikų. Daug dėmesio svarainių vaisiams skyrė garsusis gydytojas ir filosofas Avicena. Jis rašė, kad gydymui galima vartoti svarainių sėklas, lapus, žievę ir vaisius. Svarainiais Avicena gydė virškinimo sutrikimus, juos naudodavo kosmetikos priemonėms. Specialiai paruoštas svarainių sultis su medumi ir actu jis rekomenduodavo apetitui žadinti, skrandžiui ir kepenims stiprinti.

Tiesa ilgainiui imtos kaupti ir darbui būtinosios teorinės anatominės, chirurginės žinios. Būtent 18 amžiuje Europoje atsiranda pirmosios chirurgų mokyklos ir medicina pagaliau susijungia su chirurgija. Šiuo laiku vystosi empiriniai tyrimai, palaipsniui ieškoma priežastingumo, sistemiškai pradedami atlikti skrodimai ir ligos priežastį imta sieti su mirties priežastimi.

Tuo laiku, m. Vilniaus Universitete įsteigiamas Medicinos fakultetas, kuriame studentai pradedami mokyti anatomijos, fiziologijos, farmacijos, pradėta vystyti klinikinė medicina. Gūdūs viduramžiai su mumijų milteliais ir spėjimu iš žvaigždžių palaipsniui lieka toli už nugaros. Apie juos teprimena pageltę pergamentų lapai ir nedidelis VU Medicinos fakulteto muziejus.

VU Medicinos fakulteto muziejus.