Kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai, ką daryti


kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai, ką daryti

Kartais padidėjusio kraujo spaudimo tiesiog nejaučiame. Į kokius simptomus patartumėte atkreipti dėmesį ir kada vertėtų neatidėlioti vizito pas šeimos gydytoją?

Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija yra vienas iš svarbiausių koreguojamų ką daryti ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių — Lietuvoje net 33 proc. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui žmogus gali jausti galvos skausmus, ypač pakaušio ir sprando srityje, galvos svaigimą, spengimą ausyse, skausmus širdies plote, širdies plakimą, gali prasidėti kraujavimas iš nosies.

Tokiu atveju reikėtų registruotis pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas yra svarbiausia pacientų priežiūros grandis, galinti laiku nustatyti patologinį arterinio kraujo spaudimo svyravimą, išaiškinti rizikos veiksnius, taip pat vykdyti tiek kompleksinį prevencinį darbą, tiek ir ilgalaikę gydymo programą.

Kokius rodmenis jau galėtume įvardintume kaip hipertenziją? Ar sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas visuomet veikia išvien, t.

kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai, ką daryti

Negydant pirminės arterinės hipertenzijos pusė ligonių numirtų nuo išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis — nuo insulto ir 10—15 proc. Jeigu diastolinis spaudimas aukštas, tai netiesiogiai rodo, kad dėl to kaltos susiaurėjusios ar neelastingos kraujagyslės, inkstų ar kitų organų pažeidimai.

Praktika rodo, kad, jeigu diastolinis spaudimas siekia mmHg ir daugiau, pacientas serga inkstų liga.

Maždaug trečdalis 25—65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu. Sergamumo mastai didėja Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m.

Taip pat dėl padidėjusio diastolinio spaudimo kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai būti kaltas ir pvz. Sistolinis spaudimas didėja veikiant nerviniams stresams ir kintant kraujagyslių elastingumui. Bėgant metams kraujagyslių sienelės standėja, jos praranda elastingumą. Širdis su didele jėga išmeta kraują į aortą. Būtent staigūs spaudimo kritimai bei pakilimai yra itin pavojingi, nes kraujagyslės gali plyšti ir sukelti komplikacijas.

Kaip padidėjęs kraujo spaudimas veikia kitus organus?

Gydytoja Neringa Burokienė: kokias klaidas daro turintys padidėjusį kraujo spaudimą

Sergant arterine hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir kurį laiką nesigydant, padidėja kairiojo skilvelio hipertrofijos rizika. Pacientai, sergantys hipertenzija, kuriems yra ir kairiojo skilvelio hipertrofija, priklauso didesnės širdies aritmijų prieširdžių virpėjimo ir skilvelinių aritmijų bei koronarinių ir periferinių arterijų ligų išsivystymo rizikos grupei.

Esant blogai koreguotai arterinei hipertenzijai laipsniškai vystosi kraujagyslinės komplikacijos. Apie 80 proc.

kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai, ką daryti

Kita vertus, sergančius hipertenzija dažnai ištinka nedideli dauginiai asimptominiai galvos smegenų infarktai, kurie neretai nėra diagnozuojami, bet lemia progresuojantį intelektualinių bei pažintinių funkcijų praradimą ir demencijos išsivystymą. Didelę arterinės hipertenzijos komplikacijų dalį sudaro inkstų pažeidimas.

Ilgą laiką sergantiems hipertenzija labai dažnai išsivysto inkstų funkcijos nepakankamumas. Aortos ligos kartu su hipertenzija gali sukelti pilvinės aortos aneurizmos išsivystymą.

Edukacinė paskaita „Ką būtinai reikia žinoti apie arterinį kraujo spaudimą?“

Teko skaityti, kad viršutiniam ir apatiniam spaudimui kylant tolygiai, didelių savijautos pokyčių galima ir nepajusti, tačiau jeigu vienas rodmuo išlieka normos ribose, o kitas ženkliai šokteli į viršų - organizmas patiria tikrą šoką. Koks arterinio kraujo spaudimo variantas pats pavojingiausias? Jeigu skirtumas tarp spaudimo rodmenų yra labai didelis, pvz. Esant normaliam širdies darbui, kraujas iš kairiojo skilvelio turėtų patekti į aortą ir pasiskirstyti po visą organizmą.

Kai širdies vožtuvai pažeisti, kraujas teka atgal į prieširdį ir į aortą nepatenka. Dėl to sistolinis spaudimas gali būti labai aukštas, o diastolinis arti normos. Pats blogiausias variantas, kada sistolinis spaudimas arti normos, o diastolinis virš mmHg.

Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais

Žmogus labai sunkiai toleruoja mažą AKS skaičių skirtumą, nes tokiu atveju smegenys nespėja prisisotinti deguonies ir maisto medžiagomis, dėl to žmogaus savijauta būna labai bloga. Pacientas jaučia galvos skausmus, svaigimą, nerimą, bendra savijauta būna labai prasta.

kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai, ką daryti

Vaistinėse galima įsigyti įvairių širdį, kraujagysles ir kraujotaką veikiančių vaistų ir ne paslaptis, lietuviai mėgsta užsiimti savigyda. Ar įvairios be receptų parduodamos tinktūros bei lašiukai - pakankamai saugi priemonė kovai su padidėjusiu kraujospūdžiu? Savigyda iš ties labai populiari mūsų šalyje, neretai pacientai prašo patarimo kaimynų, o dar blogiau — vartoja draugams ar kaimynams paskirtus vaistus.

Taip daryti nederėtų — reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Tyrimus atlikęs gydytojas nuspręs, kokiomis dozėmis ir kokius vaistus reikia skirti.

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja.

Kiekvienas žmogus yra unikalus ir gydymas turi būti parenkamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, lydinčias ligas, objektyvaus ištyrimo duomenis. Galbūt yra natūralių priemonių ar metodų, padedančių kovoti su padidėjusiu kraujo spaudimu?

Ir priešingai - ko patartumėte kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai tiems, kurie jau turi šią problemą?

Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)

Jeigu jūsų tėvų, brolių ar seserų kraujo spaudimas padidėjęs, jūs priklausote rizikos grupei ir jums reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė. Turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Todėl svarbu sureguliuoti kūno svorį. Taip pat svarbu ir mityba.

Ką daryti kai šokinėja kraujospūdis?

Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojama papildomai nesūdyti maisto, o bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau 5 g. Patariam mažinti gyvulinių riebalų vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių.

Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų, valgyti daugiau daržovių, vaisių. Gausus kalio turinčio maisto — vaisių ir daržovių — valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse. Nagrinėjant mitybos įtaką hipertenzijos eigai, DASH The diatary approaches to stop hypertension tyrimo metu buvo aiškiai nustatyta, kad padidinus per dieną suvalgomų daržovių porcijų skaičių nuo dviejų iki septynių, sistolinis kraujo spaudimas hipertenzija sergantiems pacientams vidutiniškai sumažėja 7mmHg, o diastolinis — 3 mmHg.

Svarbu koreguoti gyvenseną: didinti fizinį aktyvumą.

Kardiologija Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais Arterinis kraujo spaudimas per parą svyruoja — naktį nukrenta, dieną pakyla. Bet kartais jis pakyla ar nukrenta per daug. Dažniau kalbama apie padidėjusio kraujo spaudimo grėsmes ir gydymo būdus. Tačiau ir sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, kitaip — hipotenzija, gali būti pavojingas.

Šiuolaikinis žmogus ką daryti mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios.

Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis nutukimą ir arterinę hipertenziją. Patariama sportuoti kasdien bent po 30 min. Rekomenduojama pasirinkti teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu ir t. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė tiek fizinė tiek psichinė savijauta.

kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai, ką daryti

Svarbus ir alkoholio vartojimo mažinimas bei metimas rūkyti. Didelis alkoholio suvartojimas gali būti susijęs ne tik su hipertenzija, bet ir su nutukimu ar kitomis ligomis, tokiomis, kaip širdis aritmija, alkoholinė kardiomiopatija, neuropatija, kepenų ligos ir pankreatitas. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą.

kraujospūdis sumažėja esant hipertenzijai, ką daryti

Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų.

Metus rūkyti mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė. Kokias pagrindines klaidas daro turintys padidėjusį kraujo spaudimą?

Tikslus arterinio kraujo spaudimo nustatymas yra svarbus ne tik objektyviai vertinant hipertenzijos laipsnį, bet ir koreguojant gydymą.

Tam būtina išlaikyti dvi pagrindines sąlygas: turėti tikslų kraujospūdžio matavimo prietaisą ir naudoti teisingą arterinio kraujo spaudimo matavimo techniką. Labai dažnai pacientams arterinį kraujo spaudimą didina nerimas. Pastebėta, kad nerimas gali padidinti kraujo spaudimą daugiau nei 30mmHg.

  1. Hipertenzijos teiginiai
  2. Straipsnis hipertenzijos priežastys ir kaip jas pašalinti
  3. Tyrimai hipertenzijai nustatyti
  4. Arterinė hipertenzija

Norint gauti kaip galima objektyvesnį kraujo spaudimo matavimo rezultatą, reikia šių optimalių matavimo sąlygų: žmogus turi būti atsipalaidavęs, ramioje aplinkoje, nekryžiuoti kojų, paremti ir atpalaiduoti matuojamą ranką, matuoti po 10 min poilsio. Nemaža dalis žmonių, kurių aukštas kraujospūdis, gydytis bando patys. Tačiau būtina pabrėžti, kad taip daryti nederėtų — reikia kreiptis į gydytoją. Šeimos gydytojas atlikęs tyrimus nuspręs, kokių vaistų ir kokiomis dozėmis reikia skirti.

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiami geresni rezultatai, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja.